Karen Swan. Slaptoji įlanka

Na taip, jos laukiau visą vasarą, bet laukti buvo verta. Eina sau, kokia ta knyga gera. Ji mane savo inteligentišku rašymu nuplukdina mintimis į kiekvieną jos sukurtą istoriją.

Gerai. Pagal anotocija atrodo paprasta. Bela turtingos šeimos nuostabi auklė. Po emocinės mirties savo meilę dalinanti trims vaikams. Ir viskas atrodo normalu ir gerai, kol vieną dieną, mes sužinome kad po 7 metų prabunda iš komos jos darbdavės vyras. O tada…

Bet gal ne nuo to pradėkim.

Du vyrai, dvi moterys, trys vaikai. Vienaip ar kitaip labai susiję tarpusavyje, ką ne visi tai žino.

Bela – anglė skaudaus nutiko dėka patekusi į Švediją. Ir iš nevilties išleidusi šaknis. Ta neviltis jai neleidžia gyventi kitaip. Juk ji kai ko neteko.Tik ji sutinka ten vyrą, kuris kaip ir ji neteko labai daug, ir ta vidurvasario šventės naktis, tampa atsispyrimo nuo dugno tašku. Taip tai vienos nakties nuotykis. Bet….

Bet neteko ir jis. Emilis, vienos iš turtingiausių šeimų atžala, po nelaimingo atsitikimo panyra į komą, tik septyniems metams. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Jis juk daržovė, kuriai nelemta gyventi. Bet, o Dievai, būna stebuklų, kai tu imi ir atsigauni… O tada supranti, kad gyvenimas tuos 7 metus nestovėjo vietoje.. Ir jo žmona…. O sūnus net nežino kas jo tikras tėvas.

Ji gerai žinoma psichoterapeutė. Puiki mama, trijų vaikų motina. Ji myli savo vaikus ir vyrą… Ir dabar ji turi pasirinkti, kaip gyvens toliau. Juk ne visos turi po du vyrus, tiesa, su pirmu ji neišsiskyrė.

Jis Maksas, pozityvus darboholikas, mylintis savo šeimą, kažkada turėjęs gerą draugą, o dabar mylintis jo žmoną, ir su ja turintis vaikų.

Kai kas nori gyventi toliau, tik viena supranta, kad žmogus prikėlęs ją gyvenimui, niekados nebus su ja. Kai kas nori, kad gyvenimas tęstusi kaip buvo sustojęs. Kai kas nori nieko nekeisti, ir kai kas nori viską išlaikyti, nors žinojo, kad niekados to nebus.

Ar įsivaizduojamas supratimas, kaip turi viskas būti yra stipresnis,už jausmą, kad tu negali gyventi be to ką myli. Ar supratimas, kad tu myli ne tai ką turi mylėti. Ir ar supratimas, kad tu myli kai ką labiau, nei visi suprato…

Bet palaukit, yra dar vienas personažas apie kurį sukasi visas pasakojimas.

Rašytoja, kuri fantastiškai sugeba tave įtraukti į pasakojimą. Man buvo lengva įsijausti, nes pati plaukiau tarp tų nuostabių Švedijos salelių, kur keliuosie kvadratiniuose metruose stovi trobelės.

Mane žavi jos sugebėjimas inteligentiškai perduoti vienu sakiniu informaciją, kuri pakeičia tavo susidarytą nuostatą. Mane žavi jos sugebėjimas parodyti žmonių emocijas.

Buvo labai gera skaityti ją. Kaip ir visados. Vienos vasaros laukimas, vienos vasaros istorija. Nuostabu.

Ar jūs lankėtės Švedijoje vasarą? Jei ne, būkite ramūs. jūs joje pabuvosite. Ačiū #KarenSwan. Buvo fantastiškai gera. Myliu tave!

Paskelbė tylaaudroje

Kur? Visiškoje tyloje. Kada? Kai niekas netrukdo likti su savo mintimis. Kodėl? Todėl, kad man tai labai patinka. Man labai patinka rašyti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this: