Ispaniška vasara. Karen Swan

Karen, mano viena iš mylimiausių rašytojų. Jos knygos laukiau labai ilgai. Man jos knygos- atgaiva sielai. Ir ši – ne išimtis.

Visa knyga tarsi dvi gijos. Dvi moterys, išgyvenančios panašų gyvenimą ir jo suvedamos drauge. Tam , kad padėtų viena kitai.

Istorija žmogiška: milijardierius prieš mirtį palieka visą turtą niekam nežinomai padavėjai. Visa persigandusi šeima bando atknisti kas ji. Tam išsiaiškinti paskirta jauna mergina.

Gyvenimas įdomus , visi mes turime savo istorijas, kurias slepiame nuo kitų. Tokias turi ir Swan veikėjai. Norėdama padėti savo klientui, ji kaktomuša susiduria su savo praeitimi, kuri išmuša žemę iš po kojų, ir verčia suprasti, kad gyventa be spalvų.

Swan tobulai moka tave įvesti į tą paslaptį ir dar tobuliau tau pametinėja išminties perliukus, jei juos pagausi, turėsi raktą į dar vienų paslapties durų spyną. Kaip antai jaunutė konsultantė, kuri turi ištekėti už 8 dienų įgauna kreipinį ponia Ferfax…. Arba gimimo datos sumaišyms, o gal ne ta pavardė? Ji tobulai tave veda istorijos takeliu, priversdama atsiversti ir pamatyti baroko laikų paveikslus, susirasti juose tą veidrodį su karaliais… Mane be galo žavi jos sugebėjimas pateikti tą pasakojimą taip inteligentiškai. Aš vis galvoju, koks įdomus žmogus ji turetų būti. Deja akmuo į vertėjų daržą: paveikslų pavadinimai blogai išversti. Bet radau … jie puikūs.

Dar kas mane be galo praturtino, tai pažintis su pilietiniu karu Ispanijoje. Viena istorijos atšaka vyksta 1936-1938 metais. Pripažįstu, neturėjau žalio supratimo apie tai… Bet revoliucija yra revoliucija… Tame fone pateikta svarbiausi įvykiai.

Dar viena pusė sugebėjimas parodyti kitą turtų turėjimo pusę. Emocinę išraišką. Kai gyvenime svarbiau yra ryklio danties pakabutis, nei visi pasaulio turtai… Arba draugystės pavyzdys, kai neegzistuoja luomai, politika… Kai meilės draugui negali nei pakeisti, nei sunaikinti niekas.

Dvi moterys, įsimylėjusios vyrus, kuriuos visa savo esybe bando nekęsti… Ir kur tai nuveda…

O gal tai knyga, apie tai, kad gyvenimas eina spirale, kai tavo spiralė su kito žmogaus gyvenimo spirale susiduria tam tikrose taškuose, ir tu būtent tuo metu dar gali kažką pakeisti? Tai geniali knygos veikėjo istoriko mintis.

O gal tai knyga apie išardytos šeimo gyvenimą, apie meilę, dėl kurios verta aukotis , kovoti, kentėti, pralaimėti ir atleisti… Arba kiek yra įmanoma pasiiaukoti dėl mylimo žmogaus…

Visą laiką buvo toks jausmas, kad tai visai ne tai, kas mums taip tiesiogiai pateikiama ant lėkštutės. Buvau teisi… Is dalies širdis man pasakinėjo atsakymą, bet tokios atomazgos nelaukiau… Ir ašarų išleidau nei vieną.

Ir jūs man pasakykite, kaip man dabar skaityti kažką kitą… Turiu paskutinę neperskaitytą jos knygą. Pasilieku ją tam, kad galėčiau emociškai save tempti už ausų, kai to reikės labiausiai…

Nuostabi knyga: 15 iš 10. Lenkiu galvą prieš autorę. Ir nuo šiol aklai lauksiu kol ir vėl pamatysiu, kad gal kada nors , kas nors išleis dar vieną jos knygą.

Paskelbė tylaaudroje

Kur? Visiškoje tyloje. Kada? Kai niekas netrukdo likti su savo mintimis. Kodėl? Todėl, kad man tai labai patinka. Man labai patinka rašyti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
<span>%d</span> bloggers like this: